\\

Pasirinkite upę
Upė:

-------------------------------------------

Maršrutai

 Plaukimų organizavimas Nemuno, Merkio, Ūlos, Grūdos, Varėnės, Šalčios, Visinčios, Baltosios Ančios ir kt.dzūkijos upėse.

  • Baltoji Ančia

    Baltoji Ančia – upė pietų Lietuvoje. Išteka iš Ančios ežero Lazdijų rajone, teka į pietus pro Kapčiamiestį, po to pasuka į rytus, kur prieš vandens jėgaine yra patvenkta. Už jėgainės upė teka pietvakarių kryptimi, o prie pat sienos su Baltarusija įteka į Nemuną. Baltoji Ančia vingiuota, vanduo skaidrus, vietomis aukšti sauso miško krantai. Krantuose yra įrengtų stovyklaviečių.

  • Grūdos

    Prasideda Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Gudų girioje telkšančiame ežere, vadinamame tuo pačiu – Grūdos vardu. Tai lygumų upė, ramiai kilpuojanti ir neskubiai nešanti savo vandenis per Dainavos lygumą. Puvočiuose įteka į Merkį. Dėl smėlėto grunto ir augančių miškų ši upė pasižymi vandens skaidrumu ir vėsumu.

  • Merkys

    Merkys – dešinysis Nemuno intakas, didžiausia pietryčių Lietuvos upė. Upės visas ilgis – 203 km., o Lietuvoje -190 km. (teka Šalčininkų ir Varėnos rajonais), tačiau Merkys dar tęsiasi ir už Lietuvos ribų. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje Merkio ilgis tik 37 km.Čia į jį teka begalė šaltinių turinčios upės: Ūla, Grūda, Skroblus, o pats Merkys atiduoda savo vandenis Nemunui. Srovės greitis beveik 2m/s. Merkio upė puikiai tinkanti vandens turizmui. 

  • Nemunas

    Nemunas - ilgiausia Lietuvos upe. Jos ilgis iš viso yra 937km, Lietuvos teritorijoje teka 359km. Likusioji dalis - 116km - Lietuvos siena su Baltarusija, Rusijos Kaliningrado sritimi. Nemunas prasideda Baltarusijoje, 45 km į pietus nuo Minsko ir įteka į Kuršių marias. Nemuno gylis iki 5m, vagos plotis iki 500m. Srovės greitis 1-2m/s. Nemunas turi apie 180 intakų, didžiausi intakai - Neris(510km), Ščiara(325km), Šešupe(298km).

     

  • Varėnė

    Varėnė – pietų Lietuvos upė, dešinysis Merkio intakas, įtekantis į Merkį prie Senosios Varėnos. Ištakos – Alytaus rajone, šalia Skraičionių kaimo. Upė – vietomis stačiais smėlėtais krantais, iki 2,5 m. gylio, apie 5 m. pločio. Upės slėnyje gausu šaltinių. Pakėliui gėrimasi keturiais skirtingais jos tipais. Pradėjus nuo Pamusių, ji siaura ir labai vingiuota – tačiau gana gili, vėliau vingiuodama teka pelkėtu slėniu. Tačiau laikas nuo laiko pievas pakeičia smėlėti skardžiai.